TURINYS

ĮVADAS

Informacijos komunikacijos technologija (IKT) per palyginti trumpą laiką tapo viena iš pagrindinių šiuolaikinės visuomenės gyvenimo sudedamųjų dalių. Šiandien būtų sunku įsivaizduoti mokymo įstaigą neturinti interneto, elektroninio pašto, kitų tinklo resursų.

Per keletą pastarųjų metų kompiuteriniais tinklais sąveikaujančių žmonių skaičius sparčiai išaugo. Dideliais tempais besiplėsdama kibernetinė erdvė pritraukia vis daugiau ir daugiau žmonių.

Kompiuterinis tinklas - tai galimybė efektyviau keistis informacija, naudotis spausdintuvais ar kitais kompiuterių periferijos įrenginiais, dalintis vienu prisijungimo prie interneto kanalu. Asmeninis kompiuteris tai puikus darbo įrankis, tačiau paprastai vartotojui reikia parengtą dokumentą ar kitą informaciją perduoti kitiems vartotojams. Neturint specialių priemonių, tai galima padaryti atspausdinus dokumentą. Šie veiksmai dažniausiai būna nepatogus, be to sugaištama per daug laiko. Nėra kompiuterinių tinklų – nėra greito ir kokybiško darbo.

Kompiuteriniai tinklai suteikia naujas galimybes:

ü Bendras programinių ir informacinių resursų naudojimas. Vartotojai vienu metu gali naudoti bendrą informaciją, saugomą toli nuo vartotojo.

ü Bendravimas tarp vartotojų. Bendro naudojimo failų bei programų (pvz.: el. paštas, diskusijų bei naujienų grupės) dėka kompiuteriniai tinklai tampa bendravimo priemone, galinti iš esmės pagerinti organizacijų valdymą bei veiklos koordinavimą.

ü Lėšų taupymas. Sutaupoma laiko ir pinigų.

Temos aktualumas

Kompiuterinio tinklo įvedimas yra būtinas norint pagerinti tiek mokymo rezultatus, tiek darbo našumą. Šiandien kompiuteriniai tinklai tapo labai svarbiu gyvenimo sudedamųjų dalių. Naudojanti kompiuteriniais tinklai galima baigti net magistro studijas, yra rengiami įvairūs mokymai nuotoliniu būdu.

Tyrimo objektas Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras.

Tyrimo tikslas Įdiegti kompiuterinį tinklą Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre

Tyrimo uždaviniai 1. Aprašyti pasirinktas tinklo technines aspektus;

2. Nustatyti tinklo būseną;

3. Pateikti išvadas ir siūlymus.

Darbu atskleidžiamos kompetencijos:

1. Atlikti tinklo projektavimą (2.1.1.).

2. Išdėstyti kompiuterinius mazgus schemoje (2.1.2.).

3. Nustatyti tinklų aparatūrinės dalies kokybę (2.1.2.).

4. Įdiegti tinklų aparatūrinę dalį (2.1.3.).

5. Tinkamai suderinti aparatūrinės dalies veikimą (2.1.3.).

6. Įvertinti tinklo gedimo galimybes (2.1.3.).

7. Nustatyti tinklo parametrus (2.1.4.).

8. Įvertinti tinklo apsaugos grėsmę (2.1.5.).

9. Administruoti ir valdyti kompiuterinius tinklus (2.1.7.).

10. Valdyti tinklo duomenų srautus (2.1.7.).

11. Administruoti Web, FTP, Mail servisus (2.1.7.).

12. Nustatyti tinklo plėtimo galimybes (2.1.8.).

13. Atlikti tinklo testavimą (2.2.1.).

14. Nustatyti tinklo veikimo būklę (2.2.3.).

15. Įvertinti ekonominę aplinką (2.3.).

1. ANALITINĖ DALIS

1.1. „Ethernet“ kompiuteriniai tinklai

Ethernet tinklai turi daug įvairių standartų, tokių kaip „Ethernet 803.2“, ir kitų standartų, vienas iš šiuo metu populiariausiais yra „Fast Ethernet“, naudojantis 100 Mbps greitį, naudoja palyginti pigę aparatūrinę dalį. Vienas iš Ethernet privalumų yra tai, kad jis naudoja - CSMA/CD - (Carrier Sense Multiple access Collision detection) – metodą, kuris reguliuoja, kontroliuoja tinklo darbą.

Ethernet technologija naudoja vyta pora kabelį – tai tarpusavyje susukti du variniai laideliai. Yra du vytos poros kabelio tipai:

ü neekranuota (UTP - unshielded) vyta pora;

ü ekranuota (STP - shielded) vyta pora.

Ethernet kabeliai skirstomi į šias kategorijas:

ü Kategorija 1 (Category 1). Žemo dažnio signalams.

ü Kategorija 2 (Category 2). Nustatytas 1 MHz dažnis, naudojamas telefono linijoms ir duomenų perdavimui iki 4 Mbit/s

ü Kategorija 3 (Category 3). Nustatytas 16 MHz dažnis naudojamas 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 10 Mbit/s.

ü Kategorija 4 (Category 4). Nustatytas 20 MHz dažnis naudojamas Token Ring, 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 16 Mbit/s.

ü Kategorija 5 (Category 5). Nustatytas 100 MHz dažnis naudojamas 100BaseT, 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 100 Mbit/s.

ü Kategorija 5e (Category 5e, raidė e reiškia enhanced - išplėstas) 100 MHz naudojamas kaip ir 5 kategorijos, bet tinka ir 1000BaseT.

ü Kategorija 6 (Category 6 (TIA)/ Class E (ISO)). 200 MHz dažnis naudojamas 1000BaseT.

ü Kategorija 7 (Category 7 (TIA)/ Class F (ISO)). 600 MHz dažnis. 7 kategorijos kabelis skiriasi nuo kitų kategorijų, nes turi būti pilnai ekranuotas, “fully shielded”, todėl yra storesnis ir mažiau lankstus, naudojami specialūs geros kokybės antgaliai.

Visi 2 – 7 kategorijos kabeliai yra sudaryti iš 4 vytų porų (9 vijos vienam ilgio metrui. Šiuo metu praktikoje dažniausiai sutinkamas 5-tos kategorijos kabelis.

Kabelį sudaro keletas vytų porų (paprastai 1, 2 ar 4) apvelkamos apsauginiu apvalkalu bei galuose tam tikra tvarka užspaudžiami RJ-45 tipo jungčių antgaliai.

Neekranuotos vytos poros linijos labai jautrios įvairiausiems elektriniams trikdžiams, todėl atsakinguose tinkluose naudojamas ekranuotas vytos poros kabelis STP. Šis kabelis turi vario laidų ekranuojančią pynę ir papildomai apvyniojamas aliuminio folijos sluoksniu. Tokia izoliacija patikimai saugo kabelį nuo trikdžių ir leidžia perduoti signalą gerokai toliau.

1.2. Tinklų valdymo programinė įranga „Ideal Administrations v. 5.0“

„Ideal Administrations v.5.0“ skirta centralizuotam administravimui Windows NT/2000/XP/2003. Programa supaprastinta administravimą Windows NT/2000/XP/2003, integruojant visas funkcijas, kurios galimos administruojant kompiuterinius tinklus. Greitas nuotolinis valdymas.

Pagrindinės programos funkcijos:

ü skaityti kompiuterių “vardus” tinkle;

ü žiūrėti tinklo parametrus;

ü nagrinėti vykstančius veiksmus ir sesijas;

ü matyti kokie vartotojai šiuo metu dirba, juos atjungti arba nusiųsti jiems žinutę;

ü dalyti tinklo resursus;

ü priskirti printerių matomumą tinkle;

ü žiūrėti kokiais protokolais naudojasi vartotojai;

ü ieškoti kompiuterio tinkle;

ü siųsti žinutes atskirai grupei;

ü atjungti arba prijungti vartotoją;

ü pagrindinė informacija;

ü keisti vartotojo slaptažodį;

ü keisti atributus;

ü kopijuoti, ištrinti reikiamus failus;

ü identifikuoti vartotojo vardą (svečias, administratorius), suteikti reikiamas teises;

ü sukurti vartotoja ir suteikti jam atskiras teises;

ü pervardinti vartotoją;

ü modifikuoti vartotoją;

ü ieškoti vartotojo;

ü atstatyti ištrintą vartotoją;

ü importuoti ir eksportuoti vartotojų grupes;

ü identifikuoti vartotojo vardą (svečias, administratorius), suteikti reikiamas teises;

ü sukurti vartotoja ir suteikti jam atskiras teises;

1.3. Tinklų valdymo programinė įranga “NetViz”

Tai resursų bei procesų valdymo ir administravimo įranga, skirta įvairiems procesams ir juose dalyvaujantiems objektams, sąryšiams tarp jų aprašyti ir prižiūrėti. Patogi grafinė terpė, daug naudingų vaizdavimo priemonių ir įrankių kartu su esančiomis duomenų bazėmis - patikimas ir galingas įrankis procesams prižiūrėti ir valdyti.

7 pav. „NetViz“ galimybės

Pritaikytas valdyti didelius duomenų srautus, „NetViz“ savyje integruoja informaciją ir grafiką. Tai – grafinė duomenų bazė, leidžianti vaizdžiai matyti objektus, jų specifines charakteristikas, sąryšius vienoje ar keliose sudėtingose sistemose.

Tradicinės grafikos programos tik sukuria grafinius elementus. „NetViz“ nenaudoja grafinių savybių vien grafikos elementų sukūrimui – tam yra daug sudėtingų programų. „NetViz“ naudoja grafiką, nes grafiškai pavaizduota informacija leidžia žymiai lengviau suvokti sudėtingas sistemas.

Šioje programoje realizuota taip vadinama duomenimis pagrįsta grafika – kai keičiantis tam tikrai savybės reikšmei, keičiasi objekto tipas, spalva, ar linija. Tai labai patogu norint tarp vienodo tipo objektų grafiškai matyti jų skirtumus.

Objektai, diagramos ir sąryšiai tarp jų yra aprašomi ir saugomi kartu su atitinkamais duomenimis ir informacija. Programa leidžia greitai suprasti, valdyti, keisti ir prižiūrėti sudėtingas sistemas. Viename puslapyje galima surinkti kelias skirtingo tipo diagramas, kuriose akivaizdžiai matomi jų tarpusavio sąryšiai.

Kurdami objektą ar sąryšį, galima pasirinkti ir priskirti jam praktiškai bet kokį skaičių svarbių duomenų laukų (skaičiai ar tekstinė informacija). Tarkim, aprašydami personalinį kompiuterį, norisi matyti gamintoją, modelį, procesoriaus tipą, kietojo disko talpą, operatyviąją atmintį, vartotojo vardą ir pan.

Sąryšio atveju gerai būtų saugoti informaciją apie ryšio tipą (pvz., 10 Base-T, DSL 512K), ką jis jungia, kiek jis kainuoja (pvz., 400 Lt/mėn.) ir kas už jį atsakingas.

Kai sistema yra aprašyta, duomenis galite matyti keliais būdais: grafiškai, kaip objektų lentelę (duomenys rūšiuojami pagal objekto tipą ir matomi kaip Excel lentelėje), kaip sujungimų lentelę (aprašyti objektus siejantys sujungimai).

Sudėtinė paieška visoje struktūroje

Tinklo organizacija su “NetViz”

Turint objektų ir sąryšių duomenis, galima vykdyti bet kokią sudėtinę paiešką visoje struktūroje. Ieškodami "silpniausių" kompiuterių, ieškotume tarkim tik < 32 MB operatyviosios atminties turinčių įrenginių arba suglaustume jų paiešką nurodę dar ir < 5 GB HDD. Paieškos rezultatai atspindimi lentelėje, o paspaudus vieną iš jų, programa parodys, kurioje vietoje šis objektas yra mūsų struktūroje.

2. TIRIAMOJI DALIS

2.1. KOMPIUTERINIŲ TINKLŲ APARATŪRINIES DALIES PASIRINKIMAS

2.1.1. Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro (VTVPMC) schemos įvertinimas kompiuteriniams tinklams diegti

Kompiuterinio tinklo sudarymui pirmiausia reikia įvertinti VTVPMC schemą, nustatyti galimas problemas. Schemą būtina nusibraižyti, nes tik tokiu būdu galima tiksliai įvertinti, arba numatyti sekančius veiksmus, pvz.: tinklo plėtimą ar modernizavimą. Nors tinklo įranga diegiama bus pati naujausia (šiuolaikinė), negalima tiksliai nuspręsti ar reikės ją modernizuoti. Šiuolaikinės tinklų technologijos labai greitai vystosi ir gali būti, kad ateityje reikės naudoti bevielį interneto ryšį, kuris užtikrins žymiai greitesni duomenų perdavimo greitį. Būtina atsižvelgti į vartotojų poreikius, jei vartotojams reikalingas tik internetas, elektroninis paštas, tai kuo puikiausiai tiks tinklo technologija - „Fast Ethernet“, bet jei vartotojams poreikiai yra žymiai didesni, pvz., vaizdo ir balso duomenų perdavimas, tada reikėtu keisti daugumą tinklo įrenginių, ir keisti dalį tinklo technologijų, nes bus reikalingi labai spartūs duomenų perdavimai.

1 pav. VTVMPC schema

Kaip matyti schemoje (1 pav.), įstaiga yra gana didelė, schemos mastelis yra 1:500. Trys sujungti kompiuteriai yra darbo grupė. VTVPMC šiuo metu yra 81 kompiuteris ir beveik visi jie dirba kompiuteriniame tinkle

Pirmas privalumas yra tai, kad visi kompiuteriai yra vienoje įstaigoje, ir atstumai yra normalus, kabelių fiziniai duomenys lengvai turėtu užtikrinti maksimalų duomenų perdavimą.

Antras privalumas yra tai, kad beveik visi kompiuteriai yra antrame aukšte, tai palengvina kabelių eksploatavimą.

Trečias privalumas – nereikės naudoti modemų ar kitų duomenis koduojančių įrenginių, kas sulėtintu tinklo darbą.

2.1.2. Tinklo projektavimas ir mazgų išdėstymas schemoje

Vienas iš svarbesnių veiksnių yra tai, kurioje vietoje bus interneto paslaugų tiekėjas schemoje.

Taip pat yra svarbu atstumai tarp mazgų – kuo didesni atstumai tuo signalas perduodamas yra silpnesnis, tokiu atveju nukenčia greitas duomenų perdavimas.

Svarbu ir tai kaip bus nutiesti kabeliai, nes tik nuo jų priklauso kokybiškas duomenų perdavimas, ir kaip jie bus apsaugoti. Kadangi suplanuota schema yra žvaigždės topologijos, tai visi kabeliai turi susijungti į vieną centrinį tinklo įrenginį, tai reiškia, kad reikės naudoti komutacinę spintą 19“ (16 pav.).

Pateiktoje schemoje (2 pav.) matyti, kad tinklų aparatūrinė įranga yra šiuolaikinė. Galima spręsti, kad kompiuterinis tinklas yra nemažas. Centrinis įrenginys – komutatorius (sw3 (3 pav.)), atlieka svarbiausią vaidmenį, jis paskirsto duomenų srautus adresuotam kompiuteriui. Šis įrenginys turėtu būti brangiausiais (13 pav.)

Ypatingai svarbiems tinklo įrenginiams, rekomenduojama naudoti nepertraukiamo maitinimo šaltinius (15 pav.).

2.1.4. Tinklo parametrų derinimas

Tinklo schemoje (3 pav.) pavaizduota IP adresų išdėstymas. Kompiuterinio tinklo klasę galima pavadinti C klase, pagal tinko standartus. Visi tinklo adresai yra statiniai, administravimui tai palengvina darbą (galima nustatyti, kuris kompiuteris yra veikiantis tinkle arba, kuris kompiuteris skleidžia virusus). Tinklo konfigūracijose yra įdiegta tinklo operacinė sistema: Client for Microsoft Network, TCP/IP protokolas, kuriame yra įvesti šie duomenys:

ü IP Adrress: 192.168.1.1-255

ü Mask: 255.255.255.0

ü Gateway : 192.168.1.254

ü DNS: 193.219.61.11 / 193.219.61.111

ü Host Name: priklauso nuo kompiuterio (jei kompiuteris yra buhalterijoje, toks bus jo ir vardas)

ü Note Type: mazgo tipas yra naudojamas „Brotcast“. Ateityje šių mazgo tipų reiktų atsisakyti ir įdiegti „Multicast“. Multicast mazgas siunčia duomenis kitam mazgui, o kiti esantys tinkle mazgai to nežino. Apie „Brotcast“ tipą žino visi kompiuteriai, jei vyksta duomenų mainai, visi tinkle mazgai tą mato, kas apkrauna jų darbą.

Šių tinklo nustatymų pilnai pakanka, kad veiktu tiek tinklas, tiek internetas.

Atrodo VTVPMC tinklas būtų pilnai išanalizuotas ir jį galima būtu pavadinti idealiu tinklu. Tai yra tik vidinis VTVMPC tinklas (2 pav.). Paveikslėlyje nr. 4 pavaizduota viena iš VTVMPC klasių, ir jos įdiegta kompiuterine įranga. Šioje klasėje yra didžioji dalis aparatūrinės dalies. Paveikslėlyje nr. 5 pavaizduota išsami tinklo klasės schema. Klasėje iš viso yra 16 kompiuterių. 14 kompiuterių skirti vartotojams visi kiti svarbūs tinklo mazgai.

4 pav. VTVPMC klasė

5 pav. Kompiuterių ir tinklo įrenginių išdėstymas klasėje

Visos kitos VTVPMC klasių tinklo aparatūrinė įranga įdiegta analogiškai. Iš pateiktos schemos matyti, kad storas (juodas) laidas išeina iš klasės ribų ir grįžta, jis jungiasi su centre įrengtu komutatoriumi. Šioje vietoje kyla klausimas, ar nebūtų galima jungti iš maršrutizatoriaus į komutatorių ir iš jo į kitą komutatorių (5 pav.)? Taip būtų galima sutaupyti 120 metrų kabelio (6 pav.).

6 pav. Jungimo pasirinkimas

Abu variantai yra galimi, tik pasirinktas variantas yra efektyvesnis, kadangi iš maršrutizatoriaus kabelis jungiąsi į centrinį komutatorių, taip užtikrindamas žvaigždės topologija ir sumažina galimybę kompiuterinių tinklų gedimų atsiradimui atskiruose segmentuose.

2.1.5. Tinklo apsauga

Tinklo saugumas yra viena iš svarbiausių tinklo problemų. Ir ši problema kasdien darosi vis labiau aktuali, nes pradeda vystytis elektroninė prekyba, atsiranda galimybė atsiskaityti už prekes ir paslaugas mokėjimo kortelėmis per internetą. Daugėja nekorektiško elgesio tinkle: tinklų skenavimo, bandymų įsilaužti į svetimus kompiuterius, nenaudingos informacijos, reklamos ir netgi nepadorios medžiagos siuntinėjimo. Vis didesnį pavojų tinklo saugumui kelia nekorektiškai sukonfigūruotos bei neprižiūrimos darbo vietos, darbo vietos, kuriose naudojama atsitiktinė bei laiku neatnaujinama programinė įranga. Tokios darbo vietos tampa pažeidžiamomis tiek atakoms iš išorės, tiek virusams, o per atskirus pažeistus kompiuterius gali būti pažeidžiamas visas tinklas. Didelė dalis kompiuterių neturi antivirusinių priemonių o ir netgi turint jas, antivirusinėmis priemonėmis naudojamasi nereguliariai, informacija apie naujausius virusus nėra pastoviai atnaujinama. Sprendžiant tinklo saugumo problemos, pirma, instaliuojamos tos tinklinės įrangos programų versijos, kurios geriau užtikrina saugumą, stengiamasi laiku jas atnaujinti pagal programinės įrangos gamintojų pataisymus ir papildymus.

Kaupiami serverių darbo protokolai, pagal kuriuos būtų galima atsekti ir identifikuoti incidentų tinkle atvejus. Atidžiai analizuojami visi įsilaužimo atvejai ir stengiamasi taip perkonfigūruoti įrangą, kad tokie incidentai būtų neįmanomi, nors tokie pertvarkymai kartais varžo panaudojimo galimybes.

Naudojamos ir techninės priemonės tinklo saugumui užtikrinti. Tai tinklo filtras, kuris leidžia sumažinti nepageidaujamo srauto. Tam naudojamas specialus serveris ir paruošta atitinkama programinė įranga.

Tinklo apsaugai užtikrinti įkurtas valdymo centras, svarbios funkcijos:

ü Tinklo resursų apsauga nuo įsilaužimų;

ü Tinklo servisų ir vartotojų veiksmų Internete kontrolė;

ü Aparatūrinių ir programinių saugumo priemonių įdiegimas ir valdymas;

ü Antivirusinių priemonių pašto sistemose įdiegimas;

ü Atakų nustatymas ir blokavimas;

ü Centralizuotos virusų skanavimas, analizuoja duomenų srautus ir atlieka paiešką;

ü Virusų blokavimas

2.1.6. Apsauga nuo virusų

Pakankamai patikimas sprendimas nuo virusų yra antivirusinės programos (Symantec Norton Antivirus 2004, McAfee Antivirus), kurios ieško kompiuteryje jau žinomų kompiuterinių virusų kodų ir pagal juos nustato viruso tipą, veikimo principą ir sunaikina jį. Tokių programų trūkumas yra tas, kad jas reikia kas dieną atnaujinti naujai atrastų virusų kodais. Kitos antivirusinės programos (Doctor Web) ieško virusų pagal jų veikimo požymius t.y. tikrina bylas ir programų sistemines bylas, jų parametrus ir lygina juos su duomenimis esančiais ROM. Tokiu būdu sukaupiama labai įvairiapusiška virusų veikimo principų duomenų bazė. ši programa gali surasti naujus virusus jei jų veikimo principas nedaug kuo skiriasi nuo kokių nors anksčiau kurtų, taip pat lengvai randami patobulinti virusai. Tokių antivirusinių programų trūkumas yra tas, kad tokios programos gali tik atpažinti virusą ir pranešti apie tai vartotojui, tačiau negali to viruso pašalinti.

Labai populiarus yra apsauginių sistemų rinkiniai (Symantec Antivirus Solution 7.5, Norton Internet Security 2003). Juose yra įtrauktos ir antivirusinės programos ir IDS (intrusion detection system, t.y. programos, kurios ieško įsilaužimų į sistemą ir praneša apie tai vartotojui), ugniasienės ( firewall t.y. programos, kurios seka visus vartotojus, kurie yra prisijungę prie tam tikro kompiuterio ir siunčia užklausimą vartotojui ar leisti jiems būti prisijungus ), taip pat tuose rinkiniuose yra ir įvairių sprendimų paramos sistemų ( programų, kurios remiasi jau įvykusiais įsilaužimų atvejais ir konsultuoja vartotoją kaip elgtis vienu ar kitu atveju).

2.1.7. Tinklo valdymas ir administravimas

Kompiuteriniuose tinkluose, ypač jei jie yra labai dideli, yra sunku tinklo administratoriui be papildomos programinės įrangos administruoti tiek globalius, tiek vietinius tinklus. Tam tikslui ir buvo kuriamos programinės įrangos kompiuteriniams tinklams aptarnauti. Tinklo administratoriams tai sutaupydavo ir laiko, ir pinigų. Pvz., turint A klasės didelį tinklą, kur kompiuteriai yra matomi visiems (turi realius IP adresus), tinklo administratoriui nereikia važiuoti į kita miestą, jis gali valdyti kompiuterį nuotoliniu būdu

Tinklo valdymo operacijoms užtikrinti įkurtas valdymo centras. Pagrindinės funkcija: tinklo veikimo, duomenų srautų stebėjimas ir analizė, gedimų nustatymas ir šalinimas, duomenų srautų operatyvus valdymas, tinklo mazgų pasiekiamumo stebėjimas. Ši pagrindinė priemonė yra efektyvi tinklo valdymui ir gedimų vietos lokalizavimui. Valdomas ir nuolat stebimas tinklo marštutizatorius ir kita komunikacinė įranga. Įdiegta monitoringo sistema, leidžianti stebėti duomenų srautus ir mazgų pasiekiamumą tinkle.

Tinklo valdymui įdiegta įvairių servisų. Pagrindinės jų yra šios:

ü Komunikacinių įrenginių magistralėse veikimo ir kokybės parametrų analizės sistemos, naudojamos aparatūrinių/programinių gedimų ar sutrikimų tinkle priežasčių paieškai.

ü Duomenų srautų magistraliniuose duomenų perdavimo kanaluose stebėjimas. Rezultatai naudojami tiek operatyviam tinklo valdymui (ieškant nepagrįstai padidėjusių/sumažėjusių srautų priežasčių).

ü Monitoringo programinė įranga. Atlieka svarbių interneto servisų bei sistemų būsenų stebėjimą.

Kompiuteriniams tinklams ir tinklo vartotojams aptarnauti yra naudojama daug įvairių programinių įrangų. Jos yra naudojamos nutolusiam kompiuteriui valdyti. Tai labai patogu.

Matyt viena iš populiariausių programinių įrangų yra “Sniffer”. Jos galimybės yra didelės, be to tai yra grafinė aplinka, kuri aiškiai parodo tinklo būseną. Taip pat ji gali ir gaudyti tinklo paketus, juos skaityti ir analizuoti. “Sniffer” versijų yra gana nemažai, jas galima atsisiųsti iš interneto, bet tik “demo” versijas, o pati ji kainuoja apie 400 $. Tinklo administratoriai arba tinklo technikai dažnai naudojasi šiomis programomis. Be to ji tinka daugeliui “Windows” operacinių sistemų.

Viena iš geresnių tinklų aptarnavimo programinių įrangų yra “NetBoy”. Tai taip pat naudojama grafinė aplinka. “NetBoy” sudaryta iš trijų dalių: EthernetBoy, GeoBoy, PacketBoy. Viena iš įdomesnių dalių yra GeoBoy. Įjungus programa atsidaro viso pasaulio vaizdas ir bandant susisiekti su serveriu yra rodomas kelias. EthernetBoy programoje galima sužinoti tinklo apkrovimą (trafika). Tai taip pat grafinėje aplinkoje rodomas pralaidumas (15 pav.), kuris kompiuteris ką naudoja, kokį protokolą ir t.t. Programa PacketBoy gaudo paketus, juos skaito ir analizuoja, čia yra naudojami filtrai.

Taip pat svarbi yra ir “NetMon” arba “Net Monitoring” programinė įranga. Ji naudojama tinklo stabilumui užtikrinti. Jos veikimo principas yra paprastas, veikia ji TCP/IP valdymo komandų pagalba – “ping”. Taip pat yra patogi, mažai užimanti vietos ir galima jų naudoti daug, t.y. jei įmonė turi didelį tinklą su keleta potinklių, tinklo administratorius gali naudoti šią programą ir užtikrinti tinklo saugumą.

Labai gera programinė įranga, daug kur naudojama yra “Remote Administrator v.2.1” Programa naudojama nuotoliniam kompiuterio valdymui. Tai virtuali programa, jei jus būtumėte klientas, tinklo administratorius lengvai gali stebėti jūsų darbą pas save monitoriuje.

“Netview” – skanuoja vietinio tinklo portus, parodo kokie kompiuteriai šiuo metu yra veikiantys ir kuriuose yra tinklo resursai.

Tinklo monitorius - tai programinis aparatūrinis kompleksas, įgalinantis sekti viso tinklo (arba tiktai pasirinktos jo dalies) veikimą. Iš esmės, tai yra nešiojamas kompiuteris su specialia programine ir technine įranga analizės rezultatų apdorojimui, vaizdavimui ir užrašymui.

Tinklo valdymo centre pagrinde yra naudojama šios programos:

ü Ideal Administrations v. 5.0;

ü NetViz (7 pav.).

Šios pagrindinės programos leidžia efektyviai valdyti tinklą nuotoliniu būdu, tinklo administratoriui nereikia niekur eiti norint sukonfiguruoti kompiuterį.

2.1.8. Tinklo plėtimo galimybės

VTVPMC įstaiga yra mokykla, tai reiškia, kad mokykla turi turėti bendrabutį. O bendrabutyje dažniausiai būna skaityklos ar panašūs kabinetai. Šiuolaikinę skaityklą sunku įsivaizduoti be interneto ar kompiuterių. Šiuo metu bendrabučio skaitykloje yra trys kompiuteriai, bet jie neprijungti prie interneto. Bendrabutis yra atskirtas nuo mokyklos ir atstumas tarp mokyklos ir bendrabučio yra 150 metrų. Norint įvesti kompiuterinį tinklą į bendrabutį, reiktų pasirinkti tris variantus:

ü įvesti atskira tinklą, kurį tiektų kitas interneto paslaugų tiekėjas;

ü plėsti VTVPMC tinklą ir bevielio radio ryšiu nukreipti duomenų srautus į centro bendrabutį;

ü plėsti VTVPMC tinklą kompiuteriniais kabeliais naudojantis „Lietuvos telekomo“ kanalais.

Pirmas variantas yra pats netinkamiausiais, nes atskiras tinklas nebematys VTVPMC tinklo, ir mokiniai negalės naudotis interneto resursais. Be to VTVPMC tai papildomos išlaidos.

Antras variantas yra kur kas tinkamesnis, visa problema būtu ar skirtu įstaiga bevielio ryšio eksploatavimui lėšų, kadangi bevieliam ryšiui įrengti šiuo metu yra brangu.

Pats tinkamiausiais ir pigiausiais variantas yra trečias. Naudojami paprasti kabeliai, tinklo įranga. Naudojant STP kabelį lengvai galima perduoti duomenis 150 metrų.

2.2. TINKLO BŪSENOS NUSTATYMO IR TESTAVIMO TYRIMAS

2.2.1. Tyrimo tikslas ir uždaviniai

Nustatyti kompiuterinio tinklo būklę yra naudojamos paprasčiausios „Microsoft“ firmos tinklo valdymo komandos: ping, tracert, netstat. Šių trijų komandų pakanka nustatyti paviršutiniškai tinklo veikimą. Tinklo diagnostikai naudojamos ir sekančios programos: „Novell“ firmos „Sniffer“ grafinė programinė įranga, parodanti tinklo būseną ir „NDGSoftware“ firmos „NetBoy“ programinė įranga .

2.2.2. Testavimo rezultatai

Atlikti testai, tiek su standartinėmis tinklo valdymo komandomis tiek su kitomis – grafinėmis programomis rodo kad tinklas veikia idealiai (1 priedas (17 pav.))

Testai buvo atliekami šiais būdais: testuojant klientą su klientu, tolimiausiose taškuose (192.168.1.2 ir 192.168.1.120 (1 priedas (17 pav.))), testuojant klientą – maršrutizatorių (1 priedas (18 pav.)) ir klientą – serverį (2 priedas (19 pav.))

Testų rezultatai:

2.2.2.„Microsoft“ standartinės tinklo valdymo programos

Kaip matyti iš pateikto 1 testo rezultato (1 priedas (17 pav.)) tinklas veikia stabiliai, siunčiami paketai buvo dideli, klientas – klientas buvo siunčiami 40000 baitų paketas, bet jokios įtakos tinklui jis nepadarė. Vėlavimas (ms) rodė gana stabilius duomenis, kurie šokinėjo nuo 10 ms iki 14 ms, tai yra normalu. Atstumas tarp mazgų buvo 214 metrų, ir perėjo per keturis tinklo įrenginius:

Antras testavimas (1 priedas (18 pav.)) parodė iš pradžių keistus duomenis, siunčiant 40000 bitų paketą, komutatorius jo nepraleido (paketų perdavimas priklauso nuo komutatoriaus ir jame esančios atminties) Sumažinus baitų dydį iki 30000 komutatorius paketus praleido ir parodė, kad ryšys su vartais (Gateway) yra stabilus ir geras. Vidutinis perdavimo greitis yra 54 ms. Tai geras ryšys.

Trečias testavimas (2 priedas (19 pav.)) parodė panašius rezultatus kaip ir antras. Siunčiami paketai buvo 30000 baitų, perdavimo greitis į abu galus 55 ms., ir kartais buvo 54 ms., tai neturi jokios reikšmės, ryšys iš vidinio tinklo su išoriniu, pirmu serveriu yra 100%.

2.2.3. „Nowell” ir “NDGSoftware“ testavimo ir analizavimo programos

Panašūs testai atlikti ir su dviejomis grafinėmis programomis, firmos „Nowell“ programa „Sniffer 3.1 v.“ ir „NDGSoftware“ firmos „NetBoy“ programos. Šios programos parodė kur kas išsamesnius duomenis: kompiuterių skaičių tinkle (4 priedas (22 pav.)), jų veiklą, klaidų skaičių, koliziją, duomenų perdavimo greitį ir t.t:

Text Box:

7 pav. Tinklo analizatorius 8 pav. Tinklo analizatorius

Paveikslėliuose matyti sekamų paketų skaičių, jų greitį. Šia funkcija galima perskaityti tinkle esančius paketus, t.y. koks failas yra siunčiamas.

Yra galimybė stebėti ir daugiau kompiuterių veiklą tinkle (2 priedas (23 pav.)). Patogi funkcija yra tai kad galima pasirinkti sau patogią grafiką.

Vienas iš minusų firmos „Nowell Sniffer“ programos yra tai, kad šiame paveikslėlyje (9 pav.) yra rodomas MAC adresas, o ne IP adresai ar kompiuterių vardai. Paveikslėlyje matyti, kad du kompiuteriai aktyviai keičiasi duomenimis. Taip pat neaišku kokiu protokolu jie naudojasi

9 pav. Kompiuterių skaičius tinkle

„NDGSoftware“ firmos „NetBoy“ programa turi ir privalumų ir trukumų, paveikslėlyje nr. 10 pavaizduoti tinklo mazgai ir jų darbas. Iš šio paveikslėlio galima spręsti, kad kompiuteris, kurio IP adresas: 192.168.1.2, naudoja nepaprastai didelius tinklo resursus pvz., siunčiasi filmą iš interneto, kadangi jungiasi su vartais (Gatewey). Žalia linija reiškia, kad jis naudoja IP protokolą. Sukonfigūravus teisingai programinę įrangą galima nuspręsti kokį protokolą jis naudoja. Patikrinti būtent kokį duomenų paketą jis siunčiasi - reikia analizuoti duomenų paketus. Nors ši programa ir gali gaudyti paketus, tačiau labai sunku juos perskaityti, ko negalima pasakyti apie „Nowell“ firmos produktą „Sniffer“ (7 pav.). Gali būti kad vartotojas naudojasi Point-to-point susijungimą, kas šiuo metu yra uždrausta. Būdamas tinklo administratoriumi aš jį laikinai atjungčiau iš tinklo. Jei vyktu šiuo metu vaizdo konferencija, klientas, kurio IP adresas 192.168.1.2 galėtu apkarpyti tinklo perdavimo greitį (traffic) ir rimtai pakenkti video paketų perdavimą.

Text Box:

Text Box: 11 pav.

Protokolų sąrašas

10 pav. Tinklo apkrovimas

Programa turi galimybę įdiegti kitus protokolus (11 pav.) pvz., TCP/IP ir matyti žymiai daugiau protokolų, tokių kaip http, ftp, smtp ir kt.

10 minučių testuojamas tinklas rodo (3 priedas (20 pav.)) , kad tinkle nėra nei klaidų, nei kolizijų tai dar vienas įrodymas, kad tinklas veikia stabiliai.

2.3. Ekonominiai sprendimai

Kadangi perkama įranga yra telekomunikacijų srityje, reiktų paieškoti įmonių, kurios kaip tik šiais įrenginiais prekiauja. Viena iš pasirinktų įmonių, kurioje kainos yra pigesnės nei kitose yra UAB „FIMA“ (www.fima.lt).

Kadangi internetą tiekia Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas (LitNet), pagal sutartį interneto 2 Mbps linija nieko nekainuoja.

2.3.1. VTVPMC naudojama tinklų įranga ir jų kaina

` Perkant 5e kategorijos kabelį vieno metro kaina 46ct. STP 5e kategorijos vieno metro kaina 1,10 Lt. UTP 5e kategorijos ilgis 550 metrų, bendra kaina – 253 Lt. STP kabelio ilgis 429 metrai, bendra kaina – 471 Lt. Iš viso kabelių ilgis siekia 979 metrus, viso kabelio kaina 724 lt.

Paprastas ir patogus įrenginys skirtas padalinti vieną interneto liniją net 253 vartotojams. Šis maršrutizatorius valdomas, kaip virtualus serveris, turintis įdiegtą ugniasienę (firewall) ir vartotojų kontrolės sistemą.

Keturių jungčių komutatorius 10/100Mbps ir viena WAN jungtis

DHCP sistema

Vartotojų prisijungimo sąrašo sudarymas ir kontrolė (“IP Access List”)

Virtualus serveris ir įdiegta ugniasienė

Konfigūravimas iš naršyklės

12 pav. Maršrutizatorius

Kiekis – 1 vnt., kaina: 172,00 Lt

"EDIMAX" šešiolika jungčių tinklo komutatorius tvirtinamas komutacinėje spintoje ("16-port Swich 19" Rackmount") Įrenginys skirtas sujungti spartų kompiuterinį tinklą. Atitinka IEEE 10BaseT ir 100BaseTX reikalavimus. "Full Duplex" galimybė leidžia pasiekti 200Mbps duomenų perdavimo spartą. Komutatorius tvirtinamas 19" standartinėje komutacinėje spintoje.	13 pav. Komutatorius
Duomenų perdavimo sparta	10/100Mbps
Jungtys/tipas	16/RJ45
"Uplink" jungtis	1/RJ45
Standartai	IEEE 802.3 IEEE 802.3u
"Buffer" atmintis	512KB

Kiekis – 3 vnt., vieno vieneto kaina 285,00 Lt. Iš viso 855 Lt.

"EDIMAX" ES-3108 aštuonių jungčių tinklo komutatorius ("8-port Swich") Patikimas ir patogus įrenginys sujungti spartų kompiuterinį tinklą namuose ar biure. Atitinka IEEE 10BaseT ir 100BaseTX reikalavimus. "Full Duplex" galimybė leidžia pasiekti 200Mbps duomenų perdavimo spartą.	14 pav. Koncentratorius
Duomenų perdavimo sparta	10/100Mbps
Jungtys/tipas	8/RJ45
"Uplink" jungtis	auto atpažinimas
Standartai	IEEE 802.3 IEEE 802.3u
"Buffer" atmintis	256KB

Kiekis – 2 vnt. vieno vieneto kaina 115,00 Lt. Iš viso 230 Lt.

Nepertraukiamo maitinimo šaltinis Line interactive UPS 400VA “Boost&Buck AVR” –25/+25% sistema RJ11 jungtis modemo, telefono ar fakso aparato apsaugai Apsauga nuo trumpo jungimo ir virš įtampių Nuolatinis tinklo įtampos triukšmų filtravimas RS232 jungtis UPS stebėjimui ir valdymui Funkcija “Cold start” Garsiniai ir šviesiniai būsenos signalai Apsauga nuo įtampos šuolių atitinka IEEE587 Cat. A reikalavimus	15 pav. Nepertraukiamo maitinimo šaltinis 1040H
Maitinimo įtampa	220/230/240V +25/-25%, 50Hz +5/-5%
Persijungimo trukmė	2 ms; maksimali trukmė 4 ms
Veikimo trukmė	priklausomai nuo pajungtos apkrovos, nuo 6 iki 20 min.
Jungčių tipas	IEC
Jungčių kiekis	2 vnt.
Dydis (PxAxI), mm	95 x 130 x 230
Funkcija "Cold start"	Leidžia įjungti UPS nesant tinklo įtampos

Kiekis – 1 vnt., kaina: 150,00 Lt

Dvigubo varstymo 19" komutacinė spinta

Grūdinto stiklo priekinės durys, rakinamos raktu
Atsidaro nugarinė pusė
Galimas kabelių įvedimas iš apačios, iš viršaus arba iš sienos
Viena pora 19” rėmų
Išmatavimai: 600x500x740mm
Šviesiai pilka spalva

16 pav. Komutacinė spinta 19“

Kiekis – 1 vnt., kaina: 1.021,00 Lt

Kompiuterinio tinklo įvedimas kainavo 3152 Lt.

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Pagal pateiktą tinklo schemą galima nustatyti, kad yra naudojama šiuolaikinė tinklo technologija „Fast Ethernet“, taip pat matyti, kad naudojama žvaigždės topologija, tai šiuolaikinė topologija, atskirianti kiekvieną vartotoją, suteikianti vartotojams lygias tinklo teisias.

Tinkle buvo padaryta ne viena klaida, kuri vėliau sudarė nepatogumų. Projektuojant kompiuterinio tinklo schemą, nebuvo skirtos vietos tinklo valdymo centrui. Nutiesus kabelius ir įdiegus tinklo aparatūra, atsirado problema dėl įrangos eksplotavimo saugumo ir kontrolės. Centriniame mazge tinklo įrangos buvo per daug, nebebuvo vietos kur ją saugiai įrengti. Šiai problemai išspręsti papildomai reikėjo įsigyti komutacinę spintą 19“ (16 pav.). Bet tai nėra pats geriausiais sprendimas, anksčiau ar vėliau reikės kurti tinklo valdymo centrą – atskira patalpa, kuriame turėtu būti visa tinklo įranga. Nors ir buvo įkurtas tinklo valdymo centras, bet per vėlai, ir skirta patalpa yra kitame segmente, o visa tinklo įranga jau įdiegta, ir perdaryti ją gali brangiai kainuoti.

Antra klaida – nebuvo atidžiai atsižvelgta tinklo struktūra, nebuvo numatytos galimybės tinklui plėstis, vėliau ši klaida kainavo papildomus resursus.

Tinklo rezultatai parodė gerus rezultatus, tai reikštų, kad kompiuterinių tinklų aparatūrinė įranga įdiegta teisingai.

Iš pateiktos medžiagos galima spręsti, kad dvi programos yra reikalingos tinklo administravimui. Viena iš jų “IDEAL Administration v5.0” tinka naudoti vietiniams tinklams, juos administruoti, kita “NetViz” skirta globaliems tinklams, juos stebėti ir analizuoti. Taip pat iš pateiktos medžiagos galima spręsti, kad tiek viena tiek kita programa turi įvairių privalumų ir trukumu, pvz., “NetViz“ kompiuteriniame tinkle gali ieškoti kompiuterių pagal jų fizinius parametrus (pagal kieto disko parametrus), ko negalima pasakyti apie “IDEAL Administration v5.0”, tačiau ši programa turi taip pat įvairių privalumų, kurių neturi “NetViz”, pvz., “IDEAL Administration v5.0” programa gali išjungti bet, kurį reikiamą kompiuterį ir gali keisti įvairias konfigūracijas.

Kaip matyti iš ekonominės dalies visa įdiegta įranga sudaro didelę sumą - 3152 Lt. Iš šios sumos galima spręsti, kad tinklas turėtu būti kokybiškas ir modernus. Tai rodo atlikti tinklo testų rezultatai.

Kadangi tinkle jungiasi daugiau kaip 60 vartotojų, galima būtų keisti tinklo maršrutizatorių tinklo greičiui pagreitinti. Tiek maršrutizatoriaus, tiek kitų tinklo įrenginių kaina priklauso nuo atminties. Didesnė atmintis maršrutizatoriuje tikrai nepakenktų. Maršrutizatoriai, kurie turi pakankamai atminties, dauguma interneto svetainių laiko jau užsikrovusias pas save atmintyje (buferyje) ir vartotojui kreipiantis į interneto svetainę, maršrutizatorius ją užkrauna „žaibišku greičiu“. Vartotojams tai palieka didelį įspūdį. Kita vertus interneto paslaugų tiekėjas teikia 2 Mbps greitį, tai pakankamai greitas interneto ryšys ir interneto svetainės užsikrauna taip pat greitai.

Nors tinklo schemą galima pavadinti ir idealiu tinklu, visgi kaip kuriuose tinklo segmentuose norėtųsi daryti kaip kuriuos pakeitimus. Tinklas veiks greičiau jei tinkle bus mažiau tinklo įrenginių. Vienoje klasėje yra tik penki kompiuteriai ir jiems buvo įdiegtas 8 jungčių koncentratorius. Koncentratorius, kuris dirba fiziniame lygmenyje privalo matyti visus kitus įrenginius. Tokiu būdu jis apkrauna tinklą. Čia galima būtų jungti komutatorius, kuris veikia jau kanaliniame lygmenyje ir tinkle bando „pasislėpti“. Tačiau problema yra ta, kad negali būti tinkle daugiau kaip du komutatoriai, sujungus tris komutatorius jiems nebeužtenka kaskadacijos. Galima pripažinti, kad lėčiausiais tinklo įrenginys yra maršrutizatorius, jis atliek pagrindinę funkciją – nukreipia duomenų srautus. Maršrutizatorius dirba tinkliniame lygmenyje, todėl jis yra lėčiausiais.

Schemoje matyti, kad tinkle nėra naudojamas DNS serveris. Jis galėtų pagelbėti vardų sistemų srityje. Galima būtų suteikti vardus atskiriems vartotojams, mokymo kokybei pagerinti.

Taip pat VTVPMC tinkle nėra naudojamas DHCP servisas, suteikiantis vartotojams automatinius IP adresus. Automatiniai IP adresai pagreitina tinklo administratoriaus darbą, tačiau analizuojant tinklą, beveik neįmanoma suprasti, kuris kompiuteris kur randasi. Dažnai IP adresai susimaišo ir negalima nustatyti tikslios kompiuterio buvimo vietos, šioje vietoje yra minusas. O atpažinti kompiuterį pagal jo vardą tinkle irgi keblus variantas. Be to mokymo įstaigoje būna besimokančiųjų, kurie specialiai keičia tinklo konfigūracijas.

LITERATŪROS IR KITŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

James F. Kurose, Keith W. Ross. Computer Networking: A Top-Down Approach Featuring the Internet. – Addison -Wesley, 1999.
Leinwand, K.F. Conroy. Network Management. A Practical Perspective. - Addison-Wesley, 1997.
Titel E., Hudson K., Stewart M. J. Networking Essentials. – USA. – The Coriolis Group Inc., 1998.
Kpeйг Закер Komпьюtерныe cetи Cankm – Pemepburg. 2000.
Sosinski. B, Moskovic. D Microsoft Windows 2000 Server 2000.
Куроуз Дж. Компьютерные сети. Многоуровневая архитектура Интернета, 2004.
Палмер М. Проектирование и внедрение компьютерных сетей. Изд.2, 2004.
Стивенс У.Р. Протоколы TCP/IP, 2003.
M. Спортак Компьютерные сети и сетевые технологии, 2002.
Леинванд А., Пински Б. Конфигурирование маршрутизаторов, 2002.

Mantas Dainys. Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro kompiuterinio tinklo įdiegimas. Kompiuterių technikos baigiamasis darbas/ Darbo vadovė: dėstytoja R. Strelčiūnienė. Panevėžio kolegija, Verslo ir technologijų fakultetas, Informacinių technologijų katedra. - Panevėžys, 2004. – 35 p.

SANTRAUKA

Darbo temos aktualumas

Viena iš svarbiausių 20-ojo amžiaus technologijų - informacijos rinkimas, apdorojimas, platinimas - glaudžiai susijusi su ryšių bei kompiuterinės technikos vystymusi. Ryšių ir kompiuterių apjungimas iš esmės pakeitė kompiuterinių sistemų organizavimo principus.

Kompiuteriai ir kompiuteriniai tinklai yra vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių kiekvienos įmonės darbo našumą. Jų pagalba galima pasiekti patį paprasčiausią ir trumpiausią kelią organizacijoms keičiantis duomenimis.

Kompiuterinio tinklo ir interneto įdiegimas mokymo įstaigoje yra būtinas, tiek mokiniams tiek mokytojams. Interneto nebuvimas mokymo įstaigoje šiandien prilygtų akmens amžiui.

Diegiant kompiuterinį tinklą ir internetą reikia atsižvelgti į techninius aspektus, šios dienos reikalavimus, naujausiais technologijas, naudojamus tinklų standartus, žinoti tinklo apsaugos priemones, mokėti jas taikyti.

Svarbiausia dalis - kompiuterinio tinklo būsenos nustatymas ir tinklo veikimo analizavimas.

Kad užtikrinti vartotojų poreikius, reikia žinoti galimas tinklo gedimo problemas ir sugebėti jas kuo greičiau pašalinti.

Darbo objektas Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras

Darbo tikslas: Įdiegti kompiuterinį tinklą Visagino technologijos ir verslo profesinio

mokymo centre, nustatyti jo kokybiškumą. Išanalizuoti galimas jungimosi

problemas.

Darbo struktūra ir apimtis

Darbas susideda iš įvado, 2 skyrių, išvadų, literatūros sąrašo ir priedu. Darbo apimtis 35 puslapiai, yra pateikti 23 paveikslėliai, 4 priedai, literatūros sąraše 10 pavadinimų

Mantas Dainys. Visaginas Technology and Business Education and Training Centre’s net installation. Finishing work on computer techniques/ Supervisor: teacher: R. Strelčiūnienė. Panevėžys College, Faculty of Business and Technologies, Department of information technologies. – Panevėžys, 2004. – p. 35

SUMMARY

Actuality of work theme

One of the main the 20 century technologies – collecting of information, analyzing, distribution – is closely connected with development of communication and computer technique. Integration of communication and computers has changed the principle of computers systems organization.

Computers and computers nets are one of the main factories influencing on efficiency of every firm work. With their help we can reach the simplest and shortest way of organization of data changing.

Computers net and installation of the Internet in an educational institute are obligatory for both pupils and teachers. Absence of the Internet in an educational institute is equal to the stone age nowadays.

Installing computers net and the Internet one should have in mind technique aspects, requirements of nowadays, the newest technologies, standards of used nets, know means of nets security, be able to use them.

The main part is computers net state testing and analysis of net work. To make sure user’s needs one should know possible problems of nets corruption and be able to remove them as soon as possible.

Object of the work: Visaginas Technology and Business Education and Training Centre

Aim of the work: Installation of computer net in Visaginas Technology and Business Education and Training Centre, testing its quality . To analyze some possible problems of connection.

Structure and volume of the work

The work consists of introduction, 2 parts, conclusion, bibliography and addition. The work volume is 35 pages, there are 23 pictures, there are 10 names in the bibliography

PRIEDAI

1 priedas

1. Klientas – klientas tolimiausiose taškuose. 192.168.1.2 ir 192.168.1.120